atgailėti

atgailėti
1 atgailė́ti 1. intr. blogai ką nors padarius atkentėti: Reik atgailė́t, kad kitam ką negerai padarei Pšl. | refl.: Gailiuos gailiuos ir negaliu atsigailė́ti teip kvailai padaręs Kp. 2. tr. nepašykštėti: Atgailė́k tu man tuos kelis rublius Rm. | refl.: Teip tas atsigailėjo ir tų piningų, kuriuos užmokėjo BsPII141. Atsigailė́k šimto ir nusipirk važį Lš. 3. besigailint ką nors atitaisyti, sugrąžinti; gailėjimu kam nors gera padaryti: Gailė́k negailė́jęs – numirusio nebeatgailė́si Š. ^ Viso svieto neatgailė́si (negali visų gailėti) Rm. 4. refl. liautis gailėti; nugalėti gailestį: Paskuo atsigailėjo ir papjovė veršelį Užv. O kaip pratarsi ... žodelį, tai aš tavęs n'atsigailė́siu JD586. Aš rūteles ir kitas pasėsiu, bernelio žirgelio neatsigailėsiu Srv. \ gailėti; apgailėti; atgailėti; išgailėti; nugailėti; pagailėti; pergailėti; prigailėti; sugailėti; užsigailėti

Dictionary of the Lithuanian Language.

Игры ⚽ Поможем написать курсовую

Look at other dictionaries:

  • išgailėti — 1 išgailėti intr. 1. refl. žr. 1 atgailėti 2 (refl.): Nègailiuos valgyti – ką čia išsigailėsi nevalgęs Šts. 2. plg. 1 atgailėti 3: Ką čia beišgailėsi – mirė tai ir mirė žmogus Jnšk. gailėti; apgailėti; atgailėti; išgailėti; …   Dictionary of the Lithuanian Language

  • nugailėti — 1 nugailėti tr. 1. žr. 1 atgailėti 4: Jie jau nugailėjo, t. y. numaudė, numiršo J. Ko gailėjo, nugailėjo, ir širdelę nusopėjo Slk. 2. žr. 1 apgailėti 1: Mes jau labai jį nugailėjom Rm. | refl.: Daug nusìgailia [mirusio] daktaro Plng. Tie žmonys… …   Dictionary of the Lithuanian Language

  • apgailėti — 1 apgailėti 1. tr. jausti gailestį: Aš apgailiu tave, kad tu išalkęs LC1882,23. Apgailėjom apverkėm – mislijom, kad jau miręs Jnšk. Vyras dažnai apgailėdavo savo mirusią žmoną rš. Nėra tėvo motynėlės, nėr kam apgailėt Lp. ^ Mirk – būsi apgailėtas …   Dictionary of the Lithuanian Language

  • atpasninkauti — atpãsninkauti 1. intr. išbūti pasninkaujant: Gavėnią atpãsninkavai – oi, kaip meiselė skani! Krš. Šiaip taip atpãsninkavau tąs (tas) tris dienas, o daba jau kibsiu už lašinių su duona – nieko nebus! Jrb. 2. refl. užtektinai pasninkauti: Mes,… …   Dictionary of the Lithuanian Language

  • gailėti — 1 gailėti, gaĩli (gaĩlia), ėjo intr. 1. jausti gailestį, gailestauti: Jam labiau gailėjo šunies kaip piningų BM144. Aš jo gailiù J.Jabl. Panytėle mano jaunoji, ar negaili žalių rūtelių? NS1121. Teip man gaĩli, kad neverkiant ašaros rieda per… …   Dictionary of the Lithuanian Language

  • pagailėti — 1 pagailėti tr., intr. 1. pajausti gailestį: Neturiu bernelio, niekas nepagaili Ds. Kad aš augau pas matušę, matušelės nemylėjau, o kad reik man išeiti, matušelės pagailėjau D36. Šoko trypė jaunimėlis, o man pagailėjo Sdb. Verk, mergele, ir mes… …   Dictionary of the Lithuanian Language

  • pergailėti — 1 pergailėti intr., pergailėti, pergaĩli ( ia), ėjo Slm baigti, nustoti gailėti: Jau gailėjo pergailėjo, širdelę persopėjo NS1122. | refl.: Man gailėjos persgailėjo ir širdelę persopėjo Ad. gailėti; apgailėti; atgailėti; išgailėti; nugailėti; …   Dictionary of the Lithuanian Language

  • prigailėti — 1 prigailėti tr. 1. šiek tiek pagailėti, pasirūpinti: Ką turėjęs, tai atnešęs paaukoti, kad prigailėtų ligonies LzP. 2. pakankamai gailėti: Nė jau tu dirbk teip smarkiai, nė nieko – jau su tuo vis tiek neprigailėsi dukters Gs. gailėti; apgailėti; …   Dictionary of the Lithuanian Language

  • sugailėti — 1 sugailėti 1. plg. 1 prigailėti 2: ^ Tesižino, viso svieto nesugailėsi Trs. 2. refl. pasigailėti: Rado gryčelėj bobą seną, katroj susigailėjo BM111. gailėti; apgailėti; atgailėti; išgailėti; nugailėti; …   Dictionary of the Lithuanian Language

  • užsigailėti — 1 užsigailėti labai gailėtis: Ans vis to pjaunio kaip užsigailėjo ir užsigailėjo Užv. gailėti; apgailėti; atgailėti; išgailėti; nugailėti; pagailėti; pergailėti; prigailėti; …   Dictionary of the Lithuanian Language

Share the article and excerpts

Direct link
… Do a right-click on the link above
and select “Copy Link”